- varginimas
- várginimas sm. (1) K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ, vargìnimas (1) DrskŽ; SD126,182, SD371, D.Pošk, S.Dauk, Sut, N, M, L, várginimos ind. 1. → varginti 2: Várginimas, mūčijimas, kankinimas, dybavojimas I. Ai ai, karas – žmonių várginimas, o kiek žūva! Žvr. Plepu, i tiek, koks čia várginimas Užv. Atsiprašau už varginimą ir iš anksto dėkoju Pč. Karalius, puolęs po kojų savo pačiai, prašąs, kad atleistų už tokį ilgą varginimą LMD(Sln). Ir ta yra nauda nemaža: tokiu varginimu ir tąsymu kūno nuog velino ažumoka žmogus skolas korojimo ažu savo nusidėjimus SPII48. Apvaikščiosime šitą meilingą metą advento š[vento] ataduodami kiekvienam, kas jo yra: Dievo garbę ir liaupsę už gėrybes jo …, o mumus patiemus alkinimą … ir várginimą kūno savo DP5. Moižiešius padarė daugel baisių stebuklų, kurie vadinase varginimais (Plaga) Egypto S.Stan. | refl. Rtr: Po ilgo varginimos aukščiausis Lietuvos sūdas 8 d. rugpjūtės 1628 m. įsakė Okolskiui, Liolių ponui, tujaus sugrąžinti katalikams bažnyčią ir jos turtus M.Valanč. 2. → varginti 4: Tekstilės medžiagų varginimas lankstant smarkiai skiriasi nuo varginimo tampant rš. Siūlų varginimo schema rš. Sukamojo lankstymo varginimo mašinos rš. \ varginimas; išvarginimas; nuvarginimas; pavarginimas; pervarginimas; privarginimas; suvarginimas; užvarginimas
Dictionary of the Lithuanian Language.